Aš atmenu, kad mirsiu,
ir gal dėl to neinu
tavęs sutikt išgirdus,
kad balsas šis kurtus -
tas pats, kuriuo šaukei
mane tada, kai buvo
apstu žiedų, kuriais
pavasarį iš lūpų
atėmei lyg niekad
pasauly tavame
su šypsena palietus
nebūčiau aš tavęs --

ir atmenu, kad mirsiu,
ir gal dėlto neinu,
ir kad tik neišgirdus:
o šypsena, kur tu?