Jei pažvelgtum neskvarbiai visai - iki dugno akiduobių,
Kur garmėdamas dar neseniai susilaužei raktikaulį,
Pažadėt negaliu, bet tikriausiai pajaustum - prasideda
Tai, kas kartais prasideda žodžiais: dėl nieko nesigailiu

Nei dėl laisvo kritimo sekundės nuo įsčių lig marmuro,
Nei dėl to, kad kartu nekritai. Išskaudėta jau, užmiršta
Ir turbūt, pasakyt tau mažiau nei dabar, neįmanoma
Ir turbūt, susikrimsti labiau nei kremtiesi, nebūtina

Regis, tiek. Tau ant riešo užriščiau virvelę, kad sektųsi
Pažadėt negaliu, bet tikriausiai pajaustum – pražilome.
Tu pažvelgtum neskvarbiai – akiduobės virto į seklumas
Aš tikriausiai nuleisčiau akis, vos sulaikiusi... gilumas.