bekrūtė
šiandien
teškant vandeniui
tekant kūnams
mačiau jos paslaptį
visai netikėtai
praskleidus ažūrą
nubėgo ji tiesiai man į kaktą
į pilką vingį paausy
ir kaip ji gyvena
kodėl ji tiki
eina
svajoja
laukia
kodėl ji nesustoja
sankryžoj
prie
šviesaforo
tos kur be kojų iš galvos
išbėga panerin
ir krenta
po rausvais šešėliais