Neširskit, broliai, dėl krepšinio,
Tai tik žaidimas ir nieks daugiau,
Laimės kelių žmogus nežino –
Apsuks ratu ir grįš tuojau.

Medalių blizgesy įklimpti
Kartais tas pats kaip tvenkiny.
Žvelgi - žydrynė, rodos, spindi,
Bet jos gelmė tokia sekli.

Lietuviai - šeimininkai orūs,
Laimingi būkime svečiais,
Kuriems neteks burnot net oro,
Nes buvo priimti gražiai.

Veš į namus ne vien tik auksą,
Bet dar ir vardą Lietuvos,
Gražios kovos patirtą džiaugsmą,
Kuris dar kartą grįžt vilios.

Paliks arenos, tuščios gatvės,
Trispalvės lauks švenčių kitų,
Dar savo pergalę atrasim,
Tik nepasmerkime savų.

Ilgai minėsime didžią šventę,
Kurioj nebuvom vieniši,
Krepšinį atnešėm ant rankų,
Europa, būki juo šviesi!