Kai dienas be krypties,
A valundas be vėją,
Tik  takas debesies
Su vakaru susliejis.

Kai šitiek daug nei sau,
Nei tau nepasakyta,
Tiek sopulią kartaus
Su ilgesiu maišytą.

Senai jau kaminuos
Nebeužauga dūmai,
Na vakarą ginuos,
Na atminties graudumą.

Neturia kur pareit
Basi vaikystes broliai,
Jau širdį aždarei
Ir kažną kur prapuolai.

Tik  brazdina lungan
Parnakt ruduo vejuotas,
Senai ir tau ir man,
Aptraukę dūšių gruodas.