... mes bučiavomės,
            įbridę į jį -
vanduo nesiekė
            mūsų kelių...
Iki kranto
            buvo toli,
dar toliau -
          iki vakaro;

mūsų laukė
          alsi kaitra,
Pietų vėjas
          ir meilės naktys - - -
... į dausas atsirėmę,
          bučiavomės -
net debesys
          žadą prarado;

aistros potvyniai
          bei atoslūgiai
mus skandino
          ir vėlei kėlė -
mes bučiavomės,
          kol mūsų kojos
šaknimis į dugną
          įaugo -  -  -  -
           -  -  -  -