Pavirsk kažkuo, kad liktum ar suprasčiau – blaškės tik
Nuo karštinės pamišus vasara neurotikė
Ir išsirink sau vardą – galutinio taško link,
Pakreipki nežinią. Nedrąsiai lai, skubotai

Arba prie odos pirštais prisiliesk ir daugtaškiu
Žemyn nuo kaklo leiskis, o ties saulės rezginiu
Pavirsk kažkuo, kad liktum ar suprasčiau – skauda tik
Vidurvasario prisisunkusi oda nudegusi

Duok vardą, kad pradėtų siūlyt grimo pamokas
Vos prasimerkę veidrodžiai, į paakius badydami.
Tiktai nebūk, meldžiu, nei esantis, nei menamas
Skaudėjimas. Kad liktum ar suprasčiau – klydom tik

Jei nori užsimerkęs vesk ranka per sąrašus
Romanų, dramų, rankraščių, laiškų... ir tik tarp kitko lyg,
Pavargęs nuo gašlūnės vasaros, buk geras,
Tiesiog savim pasivadink, kad liktum.