Kad taip nukaltum mėnesieną man,
Rasabrauky nakties spalvos akim,
Kai rinksiu tau rugsėjį iš plaukų tyli,
Dar kakšint alavuotam vakarui
Šermukšniais raudonais už lango.
Gal bitės iš akiduobių išskristų,
Gražinę tylą išsibarsčiusių minčių,
Įklimpusią į jų sparnų meduotų tinklą.
Kodėl tada burtažolės melavo,
Jog tu užkrisi lino žiedu už kasų...
Prisirpo nakčiai debesim dangus apsunkęs...