Ant delno šalna
Lyg ašaros išsilydė.
Ir traukia į dugną mane
Už kojų mano liūdesio švinas.

Ant šviežių žiedų
Krenta snaigės pirmosios.
Ir groja iš senų gaidų
Serenadą neskęstantis litis.

Virš seno pianino
Kabo plaštakės margos.
Ir šnara sunkus krinolinas,
Kuriuo apsirengęs sidabras.

Ilgesys, nepastovus ir basas,
Kitą dieną į širdį sugrįš.
Ir nukris į tamsą lašas,
Šaltas kaip įkaitusi geležis.