Mačiau tik Šiaurinės žvaigždės kraštelį
Visa kita užgožė tavo ranka
Rodanti Venerą
Graži ranka
Man rodos tada tu pats tapai žvaigžde
O gal tik mėnulis nušvietė tavo veidą
Ir plaukus
Į kūną
O aš pavirtau išalkusia vilke
Kuriai negana ir negana vis
Kraujo žmogaus
Ir karščio
Širdies
Tamsoj dabar guliu
Nes neliko nei veido
Plaukų į mėnulį
Žvaigždžių nebeliko