Tikrumu III
Kartu po smilgas žaisdavom pasaulius –
Rainom supindavom pusiaudienių kasas,
Vis vakarais bealpstant stoglangiuos į
Laumes nardinti basomis nuo liepto
Lieptais plaukus išskalavom.
Nuo bėgių – miltais, iš vėjo sėjos
Subalindami nuotrinas dienų,
Išmalti vaško į malūną ėjom, sutrint
Ir sutemom aptinkant kits kitam
Neišnarint, neišžiūrėt akių.
Žvairais palikę vis plikais dar padais
Stabdydami šaltinio greitį, kaip batų
Porą sunešiojom vasarą.