Štai ir baigėsi „katino dienos“,
jau rytais-vakarais sutema.
Iš močiutės atsivežtas pienas
nesugižta — artėja žiema.

Neišvengiamas lapų kritimas,
tu, rugsėji, man širdį draskai.
Nors dar ryšiai su saule intymūs,
nušienauti žaliuoja laukai.

Geltonpirščiai laiškeliai gavėjo
sieks, tai, spėju — bala purvina,
neužilgo lietaus arba vėjo
suskambės rudeninė daina...