Saulės dovaną -
šilumą -
saujom semiu.
Dar tik kvepia ruduo,
dar tik laukia.
Paskutinis šypsnys
ryškiaspalvės dienos
akyse, širdyje, pajautimuose...

Kai prinoks obuoliai
ir naktim kris kaip žvaigždės -
baigsis vasara.
Vėjų keliu
lėks akimirkos
buvusio džiaugsmo.
Stos tyla
po rugsėjo dangum,
kris ant tako ilgesnis šešėlis.
Man pečius apkabins
rudeninė vėsa -
ir ranka svetima
skruostą glostys...