Ant ežero dugno žvaigždė Šiaurinė,
Už nugaros verkia pilnatis,
Jos apšviesti du vieniši kūnai
Rymojo paskendę tamsoje.

Pabalę rankos glosto plaukus,
Po rūbais laksto šiurpuliai,
Sustingęs žvilgsnis trokšta meilės,
O karštos lūpos dar nepatirtos aistros.