Neskubėk, išvarvėti leisk
Pro rugsėjo dangaus latakus
Paskutiniams lašams tavęs,
Devintajam dievo įsakymui.

Ne maži ir ne pirmąkart
Nihiliuojam dorovės kodeksus
Tik po mūsų ap...sėt ir apart
Pažadėtąją lieka Mozei,

Tik atrodo, parduot už grašius
Suderėję akliausią ryšį,
Nejučia ir save pačius,
Lyg aklus kačiukus iškišom...

Štai ir viskas - aš tavo visa
Ar kada nebuvau? Nepamenu.
O dabar jau gesink šviesas.
O dabar jau išjunki sąmonę.