Guli melas, kojas susilaužęs,
Niekas jo negydo ir gana--
Nevilties įsiliepsnojęs laužas
Paskandino rytmetį švine.

Bet stebuklai žemėj atsitinka,
Kartais būna jie balti, ar ne...
Melas kaso savo šviesų tinką--
Demokratija, tu kaip sapne

Netikėtai, angelėli, pasirodei,
Ar mane pagydyti gali?
Kodėl ne, tik daugiaspalvei odai
Tavo, mele, tiks kvapai kiti,

Patrumpės, mielasis, kojos ir gerokai,
Bet labai bus uodega ilga!
Stebuklingai gydyti išmokai,
Demokratija, jokia liga

Nebaisi dabar melsvam gaubly--
Vienas du - ir melas jau pasveiko.
Jei duobė kokia bėdų gili,
Galima užklostyt ašarėle vaiko.