(Ne)įprastas rytas
Kai laikrodis rytą sužvengs –
Jį delnas išdrįs tik raminti.
Užpylęs ant miego vandens,
Nuplausiu muilu tikrą mintį.
Ji rytą minutėm dalins –
Sapnai nulapnos įsižeidę,
O lino rankšluostis dailins
Ir trins miego pėdas veide.
Užburtos sunkio jėgos,
Grindim, pasipūtę lyg burės,
Kol dar šeimininkas miegos,
Nuplauks numintos šliurės.
Prie ištiesto delno sustos
Į eilę skutiklis ir šukos.
Putos šepetėlis dėl pastos,
Sukauks virdulys, šūkaus.
Pažadinti lempų šviesos
Piktai blizgės akiniai.
Ant nosies kreivai atsistos
Išdidūs rėmeliai auksiniai.
Megztinis visai be galvos
Svajos, kaip patekti į foto.
Netekęs jaunystės spalvos
Dar žino gyvenimo moto.
Kai laikrodis laiką surys,
Rodyklės į kiemą ims skrieti.
Prieš užveriant lauko duris
Paimsiu ne lazdą, o skėtį.