Nestovėk už lango, ilgesy...
Nes vidurnaktis tamsus ir šaltas
Ir žolės rasotos spindesy
Tu tik vienas iš tikrųjų kaltas,
Kad širdy žarijos dar rusena,
Kad atrodo - įsidegs liepsna...
Mano svajos nesugrįžtamai paseno
Ir nutilo širdyje daina.

Vėlų vakarą, paskendus liūdesy,
Savo užrašus senus vartysiu.
Nestovėk už lango, ilgesy -
Aš akių tavųjų nematysiu.