Dar gyvenu...

Man dar gražus
Kiekvienas rytas saulei tekant,
Gėlėtas pievų kilimas,
Javų drobulės.
Ir vilnimis melsvai suaustas
Upės takas,
Ir mažas akmenėlis,
Kur ant kelio guli.
Ir aukštos pušys,
Vis bandančios pasiekti dangų,
Ir šieno kupetos
Ant dosnios žemės rankų...

Man dar skanus
Kiekvienas duonos kąsnis
Ir pyrago riekė,
Aviečių arbata,
Kvapnioji miško žemuogėlė.
Ir liepžiedžių medus
Saldus kaip niekad,
O koks gaivus
Iš šulinio pasemtas vandenėlis.
Ir tie laukiniai rūgštūs obuoliai
Prie gimto kaimo kelio,
Ir puodynėlė
Šilto pieno su puta
Ant pilko kasdienybės stalo...

Man dar smagu
Pavasarį ankstyvą
Purenti dirvą
Ir suberti sėklą,
Klausytis skambančių
Ir paukščių, ir žmonių balsų.
Po vasaros dienos darbų.
Smagu panert
Į vakaro ramybę vėsią,
Basom išbraidžioti
Rasotą žolę,
Svajonėmis pakilt virš debesų,
Po kojomis pajaust
Ir aštrų žvyrą,
Ir šilkinį smėlį...

Man dar smagu gyvent,
Kaip ant smilgelės vert
Savo dienų
Spalvotą vėrinėlį!
atkaklioji