Lyg neplaktas dalgis per sielą,
Lyg šaltas šiaurys per pečius...
Nubėgo rugsėjo ražienom
Ir niekad negrįš į namus.

Aš lauksiu prie vartų parimęs,
Skaičiuosiu kaimyno bites...
Nuplikęs, pasenęs, pražilęs,
Kaip pernai – ilgėsiuos savęs.

Romantiškos godos jaunystės
Pakėlę sparnus išskraidys.
Tik tas spindulys iš vaikystės
Bent retsykiais mus aplankys...