Neklystantys

tikėti tekėjimu brautis pro nemigą tylą
paleisti iš narvo visus liūtus karšinčius
mylėti tik tuos kurie šąla ir jau neprabyla
ir tyliai šnabždėti alyvai į medį pavydžiu
sudegė sodai kuriais tu dar vakar žegnotis
grasindamas ranką iškėlei prieš dievą
beprotis jis šaukė beprotis beprotis
paklydėliu apšaukei savąjį tėvą
Ūdra