Delčia – delne sugniaužtas peilis –
Tik čikšt per gerklę gluosniui.
Ištiško ant žolės jo saldžios seilės
Ir jis suriko: jums nedovanosiu.

Nereikia triukšmo – tildė medį vėjas.
Išgąsdinta plasnojo kvarklė antis.
O nuo saldumo brolis išprotėjęs –
Berželis alpo šakomis net varvantis.

Švytėjo Šienpjovių sidabro dalgiai.
Gėlės žiede ilsėjosi pavargus bitė.
Ant staltiesės gulėjo gardūs valgiai,
Nes šeimininkė troško pasirodyti...

Tai buvo dieviškai didinga puota...
O rytą išdidi gražuolė Afroditė,
Užgrojus lietvamzdžiams fokstrotą
Nuoga po pievas nori pabraidyti.