(Pasakėčia vaikams)

Ant tvoros užšokęs povas –
Klykia, šaukia – aš valdovas!
Neškit šen aukso karūną,
Pastatykit puošnų rūmą!

Uodega – stebuklas, grožis,
Jo pavydi netgi rožės.
Žėri tūkstančiai spalvų
Man ant plunksnų išskleistų!

Tik žmona ramina povą –
Šok greičiau namo per tvorą.
Juk ne viskas uodega,
Pažiūrėk, kokia galva.

Neužtenka būt spalvotu,
Reikia dar turėti proto,
O tokioj mažoj galvelėj –
Ne didesnis ir protelis.

Bet žmonos neklausė povas,
Toliau šaukė – Aš valdovas!
Greit laimėsiu rinkimus,
Nes gražiausias už visus!

..................................

Kaip dažnai ir tarp žmonių
Būna „povų“ klykiančių,
Kurie savo menką protą
Įvairiais blizgučiais lopo.