mano eilės lyg bėgančios akys
nei paleist nei surinkti iš naujo
rudenėju kaip krintantis lapas
neskaičiuodamas kintančio laiko

rudenėju ir niekam nė ačiū
lapų lapai pro rašmenis kalba
ir delčia kartais pilnatį tapo
kartais pilnaty tuštuma lieka