Stengiaus būti gera. Kartų tūkstantį nėriaus iš odos,
Kol tapau kruvina ištisinė žaizda,
Bet nuo šiandien gana, aš - ne deivė, kankynė pabodo,
Vos paliesi mane, kakrinė tuoj bus atverta.
Atminty įrašei šimtui nuoskaudų nulį glamonių,
Kas pavirto dabar begalybėmis žodžių karčių.
Kai visa pastanga ant sausiausios šakos pasikorė,
Jau nėra kaip pradėt rytą santykius lyg nuo pradžių.
Jei nėra pumpurų, tai nebus nei žiedų, anei vaisių.
Ir buitis, ir būtis aptaškytos bergždumo nuodais.
Stengiaus būti gera. Ko pakeitęs mane tu dairaisi?
Sėjai vėjus kasdien, uraganą galop atradai.
Kaip ir dera - grąža ta pačia valiuta atiduota.
Apsimesk, kad pyksti - nereikės bežiūrėt į akis,
Pro kurias į tave sminga priekaištu siela žaizdota.
Kiek kiekvieno kaltės? Kas galėtų dabar atsakyt?
Paklusnus atspindys, atsidavus kaip įnagis meistrui -
Kiek tai turi prasmės, jeigu tu nežinai, ką darąs?
Aš be odos seniai. Net nelietęs galėtum sužeisti
Ir pagydyt gali - pameluok, kad esu tau gera.