Lyg paslaptį šnabžda į ausį
Vijoklis, apraizgęs tvorą.
Šalin! – Neklausykit, veikiausiai
Peikia sugedusį orą.
Šiam rudeniui stogas prakiuro.
Ir netgi nereikia stebėtis –
Paskendo laiveliai be burių,
Sezono neiškenčia skėtis.
Turbūt ten Aukščiausias užmigo
Su savo visa tarnyba?
Teškena per moliną plikę
Ir ištrina vasaros ribą.
Sudrėko visi instrumentai
Net žalio žiogų orkestro.
Šiandieną pagrot nepriverstų,
Net mostai šaunaus maestro.