Ariadne tavo siūlais pasaulis subtiliai išverptų aukso amžių
                                    jei peršoktų save kaip griovį jei permestų save
kaip akmenį





sunku per save kaip per griovį
nelengva save kaip akmenį

šiąnakt mano dienos prasideda
mano dienos nebus jau naktys

uždaryt savo narvo žvėrį
šiąnakt eisiu save pagauti

nugramzdinti dugnan lyg laivą
šiąnakt eisiu meilės ragauti

padalinti save kaip žodį
susitrupinti duonos kąsniais

grašiu  dosniai į ištiestą ranką
ėriuku nuolankiai po ašmeniu

išgyvendins parduos tuščią namą
nuridens dykumom vėjo ratais

šiąnakt mano naktys osana
išgiedos ilgesingais choralais