\"Kaip apmaudu!..\"Ėjau į pievos galulaukę, kur šlaite prie pušyno visada nunokdavo pirmosios žemuogės.
Reikėjo gi vasarą mano broliui susirgti. Vanduo, kuriame mes turškėmės vakar, atrodė nešaltas. Man - nieko, o va Martynas liko tįsoti lovoje iš po apklotų kyšančiu liūdnu veidu, užuot su manimi ėjęs ieškoti visokių smulkių nuotykių. Mano nuotaika dar labiau subiuro, kai pamačiau pievoje mane aplenkusią kaimynų Augustę. To jau per daug! Karingai nusiteikiau ir puoliau ginti savo teisių į žemuogyną.
- Ko tu?! - mėgino gintis nuo mano gniaužtų Augustė, bet po akimirkos mes jau raičiojomės sukritusios į žolę, abi šnopuodamos ir žaibuodamos akimis. Kova truko neilgai.
- Gyvatė! - sušuko prikimęs balsas. Mudvi abi kaip ant spyruoklių pašokome ir atšlijusios viena nuo kitos baugščiai dairėmės. Įsisprendęs į šonus gudriomis linksmomis akimis į mus žiūrėjo senasis Pranys.
- Kur gyvatė? - niekur neregėdama jokio šliužo paklausiau aš.
- Jūsų, peštukės, galvose, - lyg laukdamas mano klausimo atsakė Pranys. - Tai ko pūkus viena nuo kitos pešat?
- Ji mane užpuolė, - šniurpščioti ėmė Augustė.
- Ji žemuoges plėšia! - nepasidaviau aš, - mano brolis serga, mama liepė uogų parinkti.
- O mano močiutė silpna, - nenusileido Augustė, - ji ligoninėje, jai žemuoges renku.
- Palaukit, palaukit. Nekvaksėkit viena per kitą.Kad savo artimiesiems žemuoges rinkti atėjote labai gerai.
Tik judviejų dalybos kiek žemuogyno nuteriojo. Ką rinksit - sutraiškytas uogas ar sudraskytus lapus? Aš taip pat atėjau žemuogių saujos, kitos, nes mano anūkėlė menka uogautoja, vos vaikščioti pramoko. Siūlau paspausti draugiškai vienai kitos ranką ir uogauti iš skirtingų žemuogyno pakraščių. Uogų užteks visiems. Juk čia ne kieno nors prižiūrėtas ir puoselėtas daržas. Aure, ir skruzdėlytė ant prinokusios žemuogės jos saldumu džiaugiasi, ir sraigė link jos šliaužia.
Pajutau, kad gėdos raudonis padarė mane panašią į uogą. Augustė atkišo man rausvą nuo žemuogių sulčių ranką. Mano apmaudas ir pyktis išgaravo akimirksniu. Privėriau bent dešimt smilgų kvapnių žemuogių karolių. Brolis dėkinga šypsena apdovanojo, o mama priglaudė ir pakedeno plaukus. Žemuogės žymiai skanesnės, jeigu jomis su kuo nors daliniesi.