Siuvu eiles mažų zigzagų siūlėm
Iš neregėtų medžio audinių –
Kuriuos jutimai iš pat ryto siūlė,
Bet aš tik vakaro migloj siuvu.
Ir tik rankovių iškarpas paruošus –
Nes  medžiai turi daug nuogų šakų.
Pridėsiu juostą iš žolynų košės,
Kad neardyčiau medžio skaidulų
Turėčiau liautis, kai pakyla vėjas,
Ar liūtys žaidžia  šėlsmo žaidimus,
Bet jeigu aš jau vienąsyk pradėjau,
Tai ir susiūsiu irstančius kraštus.