Išmeskit man kortas,
Raganiau.

Išburkit man laimę,
Išburkit man meilę
Iš kvepiančio krištolo,
Iš arbatžolių mišinio.

Iš vynų karaliaus
Iš kryžių dešimtakės
Iš penketo žylančių
Mano plaukų.

Ar rytoj aš numirsiu,
Ar poryt namą pirksiu,
Ar nukrisiu ir mirsiu,
Ar gėles susodinsiu,
Ar vaiką turėsiu,
Ar nosį užrietus
Man viskas kaip miltai
Baltais sūkurėliais
Pro mažą rėtelį
Dangun neišskris.

Ir ką Jums,
Raganiau,
Tas krištolas sako,
Ar džiugesį kužda
Aksomo širdis?
Ar mėlynos akys –
Ne jūra, ne marios,
Ar plauko juodumas
Atneš tik anglis?..