Įkrisk į širdį, Lietuva!
Įkrisk giliau,
Įkrisk skaudžiau,
Įkrisk ugnim,
Nors kibirkštim,
Įkrisk jaunam
Ir kiekvienam,
Įkrisk gyvam
Ilgam ilgam,
Įkrisk atėjusiam,
Įkrisk išėjusiam,
Įkrisk į širdį, Lietuva!

Jei būtų ji visai tuščia,
Užpildyk meile, ne kančia,
Užpildyk ilgesiu švelniu
Žibuoklių atvertų akių,
Pavasario svaigiu kvapu
Baltų alyvų pamerktų,
Rasomis Joninių nakties
Stygas nutilusias paliesk,
Pakelk akis, tegul pažvelgia,
Kur žalios pievos prašo dalgio,
Burnoj priminki duonos skonį
Ir kelią vedantį namolio.

Gyvenk širdyje, Lietuva!
Gyvenk, nors būtų ir šalta,
Ar nusiminus, bet gyva,
Patyrusi skriaudas, net melą juodą
Ir valandą, kada išduoda
Savi už trupinį, už kąsnį
Šiek tiek didesnį ir sotesnį.
Jeigu nuo turto būt apkurtę,
Pažadink sąžinę, supurtyk,
Įduok kaip priesaiką, kaip kardą
Aukštai iškeltą savo vardą.
Gyvenk širdyje, Lietuva!