Krepšinio nežaidžiu ir žaisti jo nemoku,
Tačiau džiaugiuosi tais, kam nedreba ranka,
Sugauna kamuolį ore, lengvai pašokę,
Ir nuskrenda su juo, kaip deganti liepsna.

Kai tūkstančiai širdžių vienu ritmu alsuoja,
Kai trispalvė veiduos pavasariu gyva,
Laimingas toks esi, kad vilnimi banguoja
Laisvai per visą kraštą vieninga LIE TU VA!

Laimės, ar pralaimės? Čia tiktai žaidimas,
Bet kiek jame vilties, orumo ir garbės,
Kad kaip ir jie esi toks pat lietuvis,
Vienas iš milijonų ant Nemuno aikštės.

Puošias senos girios ąžuolų vainikais,
Baltija motulė – gintaro krantais,
Puošiasi, didžiuojas šiom dienom Tėvynė
Sūnumis gražiausiais – krepšinio ąžuolais

Kai tūkstančiai širdžių vienu ritmu alsuoja,
Kai trispalvė veiduos pavasariu gyva,
Laimingas toks esi, kad vilnimi banguoja
Laisvai per visą kraštą vieninga LIE TU VA!