jazminai mes
sugrįžti o kambary jazminai
dabar sudžiuvę dvokiantys ir
nelaimingi ir čia ilgai nebuvo
vėjo langai juk dailiai
apkamšyti o jeigu lytų
pravėrei užuolaidos koketės
jį čiupo glamonėjo lietė
vienu žiedu susegei sau plaukus
juk sakė jis tokie gražūs susivėlę
tik ginkdiev nedenk jais veido
ir ne tau nepatinka Bitlai
seniai žinai kad braškių laukai
nebus amžinai nors krauju
prisiekinėjai tenais tarp
uogų surinkti lietų kibirais
rytais juo prausti glausti
tave pajausti
mane pajausti?
ir liko tik jazminai sudžiuvę
dvokiantys ir nelaimingi
mes