Tavoji siela tartum kiauras rėtis -
Nesisekė man su tavim kalbėtis:
Svarius žodžius vis mintyse varčiau,
Kad pasakyčiau tai, ką privalau.

Ieškojau žodžių šuliny giliausiam,
Tikėjau - tavo siela turi klausą...
Išginti nerimą bandžiau, o jis -
Nerado pro kurias išeit duris.

Gal nuo atsakymų esi apdraustas -
Neišgirdai net to, ko buvai klaustas,
Ar įbridau į sielą per giliai,
Jog neišspaudęs žodžio, nuėjai?

Nors vieną tavo ašarą pamačius,
To neramumo būčiau atsikračius.