Liapitai
statūs
ir aukšti...
Besidriekiantys
Y ašimi
iki begalybės
aukštyn
ir iki priešingosios jai –
žemyn.
Aplaistyti kauju,
beveik tokiu pačiu,
kaip prieš
dvejus metus.
----------------------
Pailso kojos jau,
nebegaliu šnekėt.
Duok, Dieve, naktį man ramybės,
kad kilęs iš miegų
jau nesijausčiau toks ištinęs.