Tu - iš kito pasaulio:
        iš to, kur nėra
        sentimentų,

kur skambėdamas dūžta lietus
        į tamsėjantį
        plentą,

kur tušti aviliai,
        o sodai - bevaisiai,
        kur gėlės - netikros,

kur meluojantys veidrodžiai
        atvaizdą tavo parodo
        per rožinį stiklą - - -


Ar suprasi dabar,
        kad atgal
        tau sugrįžti nelemta,

kai žiūri į vaikelį,
        vaivorykštėn
          tiesiantį ranką?

Ar pajusi tą - savo
        ir mažo žmogelio
        didelį norą gyventi?

-  -  - ne -  -  -  -  -  -  -  -
-  -  -  -  -  ži -  -  -  -  -  -
-  -  -  -  -  -  -  nai  -  -  -

... tik skubėdamas
        dūžta lietus
        į pavargusį plentą - - -