Tyla.
O manas protas nebelaiko šviesių minčių, nebejaučia gyvenimo troškimo, nebesiekia.
Tylos!
Aš nebestoviu keturiomis kojomis įaugusi į žemę lyg šimtametis ąžuolas išsikerojusiomis šaknimis.
Tyla?
Nebestoviu. Mane pakirto. Ant manęs pasikorė. Ir manimi susikūrė laužą.
(Geriau degti pragaro liepsnose, nei supūti ir numirti šaltyje)
Ugnis.