Tikrumu II
Aš – suėsta progresijos dėlė,
Lizde pas gervę tūnanti –
ritmuotoj pozoj kaukianti į
Negyvo šuns mėnulį.
Tai, ką tu laikai dievybės
Forma, eina pasiremdama
Ant svetimo nugarkaulio,
Perkabinėdama plakatus.
Žalty žalty, palik savo odą,
Palik kiautą, žalty, per kemsynus,
Per kūdrynus, kurs šaltą orą
Garini, žalty, palik savo skūrą.
Iškalbėjimais iš priesaikų
Į žaltį pavirtai begarindamas,
Išvirei patsai ir sudegei mane
Kaip raganą ant malkų pasodinti.