menuetas
dar sykį
pirštais laibais
tarsi šokdamas eisi
per grifą
ir rankos plazdės
pasiilgę melodijų
jos teka akim
teka sausgyslėm
teka
ir nuodyja
išalkusią mano gyvybę
tavęs neišvysti
dar sykį
kaklą paliesk
neišspręsdamas
klausimų
ir lūpų kampais
prisiliesk
prie dangaus neišrašomų
puslapių
išalkusių laukti
žvaigždynų
renku nuogus trupinius
kol pirštai dar miega
plaukuos
nesuspėję
nubusti