Už posūkio - lemtis,
danguje - viltis.
Kelyje - pakelė
be jokios dėmesio
viešą tarnystę atlieka;
dangus -  permaininga ir laikina,
apvilktas amžinybe,
viliantis,
jog Žodis tvaresnis
už pakelės šlyną.
Estis -
vienkartinė ir nepakartojama trukmė –
matuojama belaikiškumu.