dar niekam nepasakojau
kaip giliai plaukų šaknyse
įsigėrusius
saugau saulėlydžius
kaip įmirkę ligi ajerų
drugeliais pakrantės
dar niekas nematė
kaip debesim persisvėrusi
lašnoju medum
per gatves
ir per vaikišką kaktą
ir liepų žiedų pilna burna
šypsausi
tik Tu nesakyk
kad girdėjai
kaip užvakar juokės
dančiasnapio šešėlis virš meldų
ant Tavo akių
į vaivorykštę
žalvarnis skrenda
nors dar niekam
net Tau nesakiau
kad jis lesa
iš rankų