Kai liūdesys kančia patampa
Ir slėpti ašaras dalia
Nuvytę sode miršta gėlės
Jos pilkos kaip dangaus tamsa.
Tą rytą šaltą kėliaus
Man širdį vėrė lyg ugnis,
Aštriom geležtėm apkabintas
Rankas sudraskė lyg vinim.
Silpnai jaučiu bėgimą vėjo,
Kai rytą pateka aušra
Su saule rasos tirpsta,
Tik skausmas lieka viduje.

2011-07-15