Dar prieblanda, dar ne visai sutemę,
Pirmajam šokiui mėnuo kviečia žemę.
Kai muzika pakimba žvaigždėmis,
Vėl akį merkia vakarui pašėlusi naktis.

Jau gal seniai diena į debesis subėgo,
Tačiau šįkart nei žiedas, nei vanduo
                             nenori miego.
Gamta su vėju kaip pašėlus sukas.
Ir siaus, kol nusileis ant jų marška
                              rytinis rūkas.

Jei šėlsmą vasaros norėtum tu išvyst,
Nelauk, kol saulė rytą prakrapštys akis.