neatiduok manęs rugpjūčio sutemoms
man gaila laiko
jis nuogas toks
tavuos delnuos dar neužgydytas
brendu usnim
be prakeiksmų ir tvaiką
geriu griovių dumblais nužydinčių
dar paturėk
kol apsispręsiu
likti
ar trauktis
uodega vilku pabrukus
degu ugnim
nesulaikyti jau
brendu per dilgėles
ir varnom nupinu
naujas rankas
į begalybę