Nieko Ypatingo
Kai naktys tampa nepadoriai trumpos
Lyg dekadentiški sijonai,
Sapnuoju - vėjas mokosi žingsnelį rumbos –
Akompanuoja medžių karilionai.
Atklydę pušys iš toli – išstypę, kumpos –
Sloguoja, ošia kaip vargonai.
Sakau visiems – be tuščio patoso ir pompos –
Lyg Tėbus mišką valdo epigonai.
Tai tik hipotezės – egzotiškos ir keistos –
Ieškodamas prasmės lėtai protėju.
Bet nuramina mintys oficialiai leistos,
Ir išsisklaido, virtę karštu liepos vėju.