Antakalnyje
Antakalnio miestelyje –
Ramybė ir tyla.
Sustojęs rymo laikas
Po ilgesio našta.
Nameliai kuklūs čia,
Iš medžio, smėlio ir akmens.
Be durų, be elektros, be vandens.
Be slenksčio,
Be šviesių, jaukių langų.
Ir užrakinti jie visi
Su praeities raktu...
Neprisibelsi, niekas neįleis,
Nes raktas
Aukštai, ten danguje,
Pas kurčią šventą Petrą.
Kiemeliai tvorele aptverti,
Tujom apsodinti.
Darželiuose –
Neužmirštuolių ašarėlės spindi.
Gatvelėm vaikšto žmonės,
Bėga vaikas.
Suklupę kryžiai meldžias,
Nukryžiavę laiką...
Namai nameliai
Be durų, be langų.
Kapai kapeliai
Savų ir svetimų.
Grupelėmis,
Po vieną ar po du...
Lyg atskirai,
Tačiau visi kartu –
Ir Sausio Tryliktos
Aukų namučiai,
Ir Antro Pasaulinio karo
Daugiabučiai...
Vardai ir datos,
Datos ir vardai.
Mylėti, garbinti,
Jau primiršti veidai.
...Nijolė, Paulius.
Vytautas, Ieva,
Stasys, Sigitas,
Arnas, Gražina,
Laimonas, Jurga,
Konstantinas,
Povilas, Algirdas,
Justinas...
Mylėję, kūrę,
Už kitus kentėję,
Save išdovanoję,
Per anksti išėję...
Vėl atlinguoja žmonės
Su žvakėm ir malda.
Kažkam vėl priartėjo
Kelionės pabaiga.
Tylos miestelyje –
Dar vienas kapas.
Gyvųjų atminty
Ar knygose –
Išlikęs autografas.
Sustojęs budi laikas
Sargyboj amžinoj...
Kiek daug tokių miestelių
Mažoj mūs Lietuvoj.
Tik medžiai, kryžiai,
Gėlės, žvakės ir malda...
Antakalnio miestelyje –
Šventa kapų tyla.