Saulėgrąžai
Sodo kampe, prie pat tvoros,
Saulėgrąža užaugo.
Galva geltona nuolatos
Vien tik į saulę žvalgos.
Pažvelk nors kartą į mane,
Ne vien tiktai į saulę,
Akimirkai pamirški ją –
Veltui per dieną saugai.
Dėl to saulutė neužpyks,
Juk pykti ji nemoka.
Žiūrėk, koks linksmas spindulys
Namo langely šoka.
O ten, žemai, prie pat tavęs,
Aguonos galvos plikos.
Ir jos turėjo žiedlapius,
Ir saulė joms patiko.
Žinau, saulutė tik viena
Žemės-dangaus motulė.
Be jos naktim virstų diena –
Ledu sustingtų jūros.
Kalbu saulėgrąžai gražiai –
Manęs ji nesiklauso.
Gal pasakyt griežčiau, piktai:
Pažvelk, jei ne – išrausiu!
Bark nesibaręs, nepadės –
Toliau į saulę žiūri.
Sėklelėms šilumos reikės –
Šimtus užmezgus turi.
Šypsaus ir aš – nokink nokink –
Seniai žvirbleliai laukia.
Ligi vienos gražiai išrinks,
Kai pajuoduos nuo saulės.