Kai visi žmonės bus mirę,
kalba tylėdama kabos virš jų
danguje, tarp nakties ir dienos
ir niekas negalės jos pasiekti,
niekas negalės pasiguosti,
kaip neskauda atimtų jų gyvybių,
kad nei liūdna, nei linksma
tenai, po žeme, kai visi taip išmirę.