Norėčiau būt versme, ne vien tik žodžių,
Bet ir veržlia, gaivia srove,
Kuri malšintų troškulį, pavargusį viliotų
Prisėst ir pasidžiaugti jos tėkme.

Būtų gerai, kad rankomis pasėmus,
Ramiai nuplovus veidą ir akis,
Išvystum kitą  pievos, miško grožį,
Suprastum žydinčios gėlės mintis.

Būt šaltiniu gerai. Gali net žvirgždą
Apglėbt, nugludinti aštrius kampus.
Pažinti akmenį - nerangų, tvirtą,
Bet ir pajaust, koks jis švelnus.

Būtų gerai sugerti pyktį, kerštą,
Aklą troškimą turto, pinigų.
Tada nunešt, kur plaka aukštą krantą
Putotos bangos prie stačių uolų.

Būtų gerai giliai ten nuskandinti,
Nesantaikos linguojančius laivus,
Kad nepajėgtų niekas sugrąžinti
Ledinės baimės į žmonių namus.

..................................................

Norėčiau būt versme, ne vien tik žodžių,
Bet ir gaivia vilties srove...