Kai ruduo artėja
Neleisiu gervių trikampiams
Išnešti vasaros skonio.
Tai kas, kad gandrų pulkai trenks
Pirmą rudens klumpakojį.
Tegul vėjas linų galvas
It mano plaukus šukuoja,
Medaus varveklį suras
Lelijoj bitelė rainoji.
Drugiai dar dalysis žvaigždėm
Su žiogais, derinančiais stygas.
Ir kai garsas aplenks šviesą,
Dvišakio žaibo neišsigąs.
Norėčiau, kad verktų pieva
Dar kartą žemuogėm rausvom,
Sugrįžtų birželio pabaiga
Pakvipus medum ir liepom.